Įmonės, kurios dėl savo veiklos specifikos negali užtikrinti darbuotojams pastovaus, standartinio darbo laiko bei suteikti įprasto poilsio laiko šeštadieniais ir sekmadieniais, turėtų rimtai apsvarstyti suminės darbo laiko apskaitos įvedimo galimybę. Suminė darbo laiko apskaita yra išties naudinga priemonė, įvedanti įmonėje lankstesnes darbo sąlygas ir apmokėjimą už darbo laiką.
Įsakymas dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo
Suminė darbo laiko apskaita įmonėje įforminama iš esmės trimis veiksmais – priimamas įmonės vadovo įsakymas dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo, gaunamas darbuotojo sutikimas dirbti pagal suminę darbo laiko apskaitą ir jeigu reikia, pakeičiama darbo sutartis. Aišku, visų pirma reikėtų nusistatyti, kokiu mastu organizacijoje įvedama suminė darbo laiko apskaita – visoje įmonėje, atitinkamame padalinyje ar padaliniuose, konkrečiai pareigybei ar tiesiog vienam darbuotojui. Taip pat svarbu prieš priimant sprendimą įvesti suminę darbo laiko apskaitą darbdavio atstovams bendrauti su darbuotojų atstovais (jei tokie yra) ir gauti jų sutikimą dėl šios darbo laiko apskaitos rūšies įvedimo.
Taigi įsakymą pradedame nurodydami, dėl kokios priežasties įmonėje įvedama suminė darbo laiko apskaita, t. y. dėl darbo organizavimo ypatumų. Tuomet nurodome, kam įvedama suminė darbo laiko apskaita – padaliniui, pareigybei ar konkrečiam asmeniui. Jeigu buvo vedamos derybos, pavyzdžiui, su darbo taryba, nurodoma, kad buvo gautas jų sutikimas.
Tuomet įsakyme turime nurodyti, nuo kada pradedama taikyti suminė darbo laiko apskaita, ir, aišku, nurodomas, koks yra taikomas ataskaitinis darbo laiko apskaitos laikotarpis, pavyzdžiui, keturi mėnesiai. Įsakyme taip pat reikėtų nurodyti darbuotoją ar pareigybę (pavyzdžiui, buhalteris), kuri sudarinės darbo grafikus ir apskaitys darbo laiką. Būtinai nurodoma, kaip bus skelbiami darbo grafikai. Būdai – viešai, elektroniniu būdu ar atskirai kiekvienas darbuotojas supažindinamas pasirašytinai ar kitu įmonėje nustatytu būdu.
Įsakyme reikėtų nurodyti, kaip su darbuotoju bus atsiskaitoma per ataskaitinį laikotarpį. Pavyzdžiui, kad galutinis atsiskaitymas, suskaičiavus darbo laiką, bus vykdomas paskutinį ataskaitinio laikotarpio darbo mėnesį. Taip pat rekomenduojama nurodyti, kaip bus atsiskaitoma už viršvalandžius ar kitus nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų. Lygiai taip pat nurodoma, kaip bus skaičiuojamas darbo užmokestis neišdirbus visos darbo normos – mokamas visas darbo užmokestis ar pusė.
Rekomenduojama paskirti ir atsakingą asmenį, kuris atsakytų į darbuotojams dėl suminės darbo laiko apskaitos kylančius klausimus. Kadangi suminė darbo laiko apskaita įveda lanksčią darbo laiko apskaitą, siūlome įsakyme pateikti kiek įmanoma daugiau informacijos. Taip pat kiek įmanoma daugiau informacijos pateikti darbuotojams, kad nekiltų nereikalingos painiavos.
Daugiau informacijos Mokymų klubo seminaruose – https://mokymuklubas.lt/seminarai/buhalteriniai-mokymai-seminarai/
