Darbo kodekso 30 straipsniu reguliuojamas psichologinis smurtas ir priekabiavimas, nustatoma prevencija, įrodinėjimas, sąvokos ir veiksmai, kurių turi imtis organizacijos. Tačiau dažnai psichologinio smurto sąvoka netinkamai suprantama, ja pradedama manipuliuoti, taikyti ten, kur ji neturi būti taikoma. Taip sugaištama daug laiko, kyla nereikalingų ginčų, manipuliuojama savo teisėmis. Todėl pabandysime aptarti, kada paprasčiausia kritika yra palaikoma psichologiniu smurtu ir priekabiavimu, nors taip būti neturėtų.
Psichologinis smurtas ir priekabiavimas turi atitikti sąlygas
Psichologinis smurtas ir priekabiavimas apibrėžiamas Darbo kodekso 30 straipsnyje, todėl čia jo sąvokos neaptarsime, kalbėsime tik apie atvejus, kada ši sąvoka netaikoma. Dažnai darbuotojai psichologinio smurto ir priekabiavimo sąvoką interpretuoja netinkamai, pavyzdžiui, įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą ar kritiką dėl netinkamo darbo funkcijų atlikimo vadindami priekabiavimu ar psichologiniu smurtu. Nors tai yra procesas, aiškiai reglamentuotas Darbo kodekso normomis.
Darbdavio darbuotojo atžvilgiu išsakoma kritika, pastabos negali būti laikomos psichologiniu smurtu ar priekabiavimu, jei jos išsakomos korektiškai, pagarbiai ir etiškai. Darbdavys tokiomis pastabomis ir kritika nesiekia nieko įžeisti ar pažeminti. Iš darbo santykių esmės kyla tai, kad darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo tinkamo darbo pareigų atlikimo. Darbdavys turi teisę vertinti, kaip atliekamos darbinės užduotys. Todėl jei darbdavys vertina darbuotoją pagal darbo sutarties, Darbo kodekso ir lokalinių teisės aktų reikalavimus, jis turi teisę tai daryti.
Reiktų atkreipti dėmesį, kad jei darbdavio kritika, reiklumas yra nukreipti specifiškai į vieną darbuotoją ir tos išsakomos pastabos yra niekuo nepagrįstos, tai tokiu atveju jau galime kalbėti apie psichologinio smurto ir priekabiavimo pasireiškimą.
Svarbu pabrėžti, kad darbdavio veiksmai, kurie detaliai aprašyti Darbo kodekse, taip pat neturi būti laikomi psichologiniu smurtu ir priekabiavimu. Pavyzdžiui, darbuotojui padarius darbo pareigų pažeidimą, darbdavys privalo leisti darbuotojui pasiaiškinti. Taigi pats prašymas pasiaiškinti nelaikomas psichologiniu priekabiavimu, nes tai yra vienas iš Darbo kodekse nustatytų reikalavimų esant darbo pareigų pažeidimui.
Lygiai taip pat nelaikomas priekabiavimu ir darbdavio siūlymas darbuotojui sudaryti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo, siūlymas keisti darbo sutartį, pareigas, darbo užmokestį ir pan. Visos šios situacijos yra apibrėžtos Darbo kodekso normomis ir turi aiškius taikymo kriterijus.
Daugiau informacijos Mokymų klubo seminaruose – https://mokymuklubas.lt/seminarai/darbo-teises-mokymai-seminarai/
