Poilsio laikas yra ypač svarbus kiekvienam darbuotojui. Nors atrodytų, kad siekdami karjeros turime pasinerti į darbą, vis dėlto kasmetinės atostogos gali atnešti ir atneša daug naudos. Per jas darbuotojai pailsi, didėja darbo našumas, o ligos tikimybė, kai kurių tyrimų duomenimis, sumažėja beveik trečdaliu. Todėl Darbo kodeksas atsakomybę užtikrinti, kad darbuotojas pasinaudotų kasmetinėmis atostogomis, nustato ne tik darbdaviui, bet ir darbuotojui.
Kasmetinės atostogos: turi rūpintis ir darbdavys, ir darbuotojas
Taigi, tiek darbdavys turi pareigą suteikti kasmetines atostogas darbuotojui, tiek darbuotojas turi pareigą pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. Visais atvejais neįvykdžius šių pareigų gali ne tik kilti ginčų, tačiau atsirasti ir kitų pasekmių, pavyzdžiui, darbuotojas netenka uždirbtų atostogų. Darbo kodeksas atostogų suteikimo procesą palieka reguliuoti darbuotojo ir darbdavio susitarimu, nustatant pagrindines taisykles. Darbo kodekse nustatyta, kad, darbuotojui imant atostogas, bent viena nepertraukiama atostogų dalis turi būti ne trumpesnė kaip dešimt darbo dienų. Ši nuostata yra privaloma. Tačiau likusi atostogų dalis suteikiama šalių susitarimu ar iš anksto užpildžius atostogų grafiką, ar vadovaujantis atostogų suteikimo tvarka, jei tokia patvirtinta darbdavio.
Darbuotojas dažniausiai nori pasirinkti tiek atostogų laiką, tiek ir atostogų terminą, kuris jam patogus. Tačiau akivaizdu, kad darbdavys ne visada bus geranoriškas dėl tokio laisvo darbuotojo pasirinkimo, nes jam reikia planuoti darbus, rūpintis, kad nenutrūktų įmonės veikla, nemažėtų efektyvumas. Todėl tarp darbuotojo ir darbdavio gali kilti ir dažnai kyla konfliktų ir nesutarimų. To išvengti padeda aiškios atostogų suteikimo taisyklės, parengta tvarka, kurioje nurodoma atostogų suteikimo eilė, periodiškumas, sąlygos, apmokėjimas ir pan. Svarbiausia, kad šios taisyklės būtų parengtos pagal Darbo kodekso reikalavimus ir įmonėje nusistovėjusią atostogų suteikimo politiką, kitaip tokia tvarka gali sukelti dar daugiau nesusipratimų.
Taigi, darbdavys turi sudaryti sąlygas darbuotojams pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, o darbuotojai jomis bent kartą per metus turi realiai pasinaudoti. Neturėtų susidaryti situacijų, kai darbuotojas tik kaupia atostogas ir jų nepanaudoja. Siekiant to išvengti, Darbo kodekse numatyti mechanizmai. Praėjus trejiems metams, kai darbuotojas įgijo teisę į visos trukmės atostogas, tačiau jomis nepasinaudojo, atostogos gali būti panaikinamos. Tokiu atveju darbuotojas negali nei pasinaudoti atostogomis, nei gauti piniginės kompensacijos. Žinoma, ši griežta nuostata nebus taikoma, jei darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti atostogomis, kai, pavyzdžiui, neišleidžia darbdavys, darbuotojas buvo laikinai nedarbingas, buvo vaiko priežiūros atostogose ir pan.
Daugiau informacijos Mokymų klubo seminaruose – https://mokymuklubas.lt/seminarai/darbo-teises-mokymai-seminarai/