Darbo kodekso 49 ir 50 straipsniuose numatytas darbo sutarties su darbuotoju sustabdymo mechanizmas. Darbo sutarties sustabdymas galimas tiek darbdavio, tiek ir darbuotojo iniciatyva, kai susidaro tam tikros aplinkybės. Apie šias aplinkybes ir pakalbėsime šiame straipsnyje.
Darbo sutarties sustabdymas: pagrindinės nuostatos
Darbdavys, nustatęs, kad darbuotojas yra apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų, turi pareigą nušalinti jį nuo darbo. Nenušalinus darbuotojo nuo darbo darbdaviui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, ypač jei įvyksta nelaimingas atsitikimas. Darbuotojo nušalinimo nuo darbo faktas įforminamas vidiniais dokumentais, dažniausiai vadovo įsakymu ar panašiu raštu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojo apsvaigimo faktas gali būti įrodomas visomis darbdaviui prieinamomis ir teisės aktais leidžiamomis priemonėmis. Tos priemonės gali būti tiek medicininės, tiek ir įvairių požymių apie darbuotojo apsvaigimą aprašymas, kitų darbuotojų liudijimai raštu ir pan.
Kita darbuotojo nušalinimo nuo darbo situacija – kai to reikalauja pareigūnai ar institucijos, kurioms nušalinimo teisę suteikia teisės aktai. Gavęs tokį pareigūnų raštą, darbdavys neleidžia darbuotojui dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio. Tokio nušalinimo pagrindai galėtų būti ikiteisminis tyrimas, teismo procesas, leidimo atlikti tam tikras pareigas praradimas ir pan.
Darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, gali nušalinti darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų mokėdamas jam vidutinį jo darbo užmokestį. Šis nušalinimo atvejis įtvirtintas Darbo kodekse, kad darbdaviai negalėtų piktnaudžiauti teise nušalinti darbuotoją, kai vyksta tyrimas. Todėl nustatyta, kad darbdavys tyrimo metu turi mokėti vidutinį darbo užmokestį arba pasiūlyti kitas pareigas, pavyzdžiui, nušalintam buhalteriui leisti dirbti kaip apskaitininkui. Tiesa, darbdaviui pasiūlius kitą darbą, su darbuotoju turi būti sutarta dėl mokamo atlygio dydžio ir kitų būtinųjų sąlygų.
LR Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas.
Nušalinimo terminui pasibaigus, darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą, jeigu dėl nušalinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį. Jeigu darbuotojas darbdavio arba tam įgaliotų organų arba pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo darbo nepagrįstai, jam įstatymų nustatyta tvarka turi būti atlyginama žala. Šiuo atveju darbuotojas gali reikalauti atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą, nes nušalinimas nuo darbo, ypač jei jis buvo nepagrįstas, darbuotojui gali sukelti didelių dvasinių išgyvenimų.
Darbo sutartis gali būti sustabdyta ir darbuotojo iniciatyva, kai darbuotojui du ar daugiau mėnesių vėluoja darbo užmokestis, darbdavys nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, nesuteikia saugių darbo priemonių ir pan. Šios darbo santykių sustabdymo situacijos reguliuojamos Darbo kodekso 50 str.
Daugiau informacijos Mokymų klubo seminaruose – https://mokymuklubas.lt/seminarai/darbo-teises-mokymai-seminarai/
