Darbo sutarties turinys perskaičius Darbo kodekso 33 straipsnį tikrai neatrodo labai sudėtingas, nes reikia susitarti dėl trijų būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Tačiau, kaip žinome, darbo sutartis visgi yra sudėtingas dokumentas, kuris turi būti aiškus savo turiniu tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Be būtinųjų sąlygų, darbo sutartyje galima sudaryti įvairius papildomus susitarimus, dėl kurių sutarus jie bus privalomi abiem šalims. Taip pat galima sudaryti atskirus susitarimus, kurie bus laikomi kaip darbo sutarties priedas. Taigi apie viską iš eilės.
Darbo sutarties turinys: būtinosios darbo sutarties sąlygos
Darbo kodekso 33 straipsnyje nurodoma, kad darbo sutarties sąlygos yra dvejopos – būtinosios ir papildomos. Jeigu darbo sutartyje susitariama dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, tuomet darbo sutartis bus laikoma sudaryta. Vadinasi, jei darbo sutartyje sutarėme dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, tuomet galime laikyti, kad yra sudaryta darbo sutartis. Nesusitarus nors dėl vienos sąlygos darbo sutartis bus laikoma nesudaryta. Visos šios trys būtinosios darbo sutarties sąlygos turi būti aprašytos kiekvienoje darbo sutartyje, neatsižvelgiant į tai, kokios rūšies darbo sutartis sudaryta – terminuota, neterminuota, projektinio darbo ir pan.
Darbo funkcija darbo sutartyje aprašoma nurodant profesiją ar specialybę – pvz., teisininkas, darbo teisės dėstytojas ir pan. Darbovietė aprašoma nurodant, kur darbuotojas atliks savo darbo funkcijas. Detaliau turbūt reikėtų aprašyti darbo užmokestį. Paprastai darbo užmokestis nurodomas už mėnesį arba nustatomas valandinis tarifas. Tačiau gali būti, kad įmonėje patvirtinta darbo užmokesčio sistema, todėl darbo sutartyje reiktų aptarti ir šiuos klausimus.
Papildomos darbo sutarties sąlygos
Kai darbuotojas ir darbdavys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, tuomet galima susitarti ir dėl papildomų darbo sutarties sąlygų. Papildomos darbo sutarties sąlygos sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo. Šių sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa darbo sutarties šalims privalomos, kai dėl jų susitariama.
Papildomos darbo sutarties sąlygos – tai susitarimai dėl išbandymo laikotarpio, mokymosi išlaidų apmokėjimo ar kompensavimo, nekonkuravimo ir konfidencialumo susitarimai ir pan. Kadangi Darbo kodeksas nedetalizuoja, kaip turi būti sudaromi papildomi susitarimai, tokios nuostatos gali būti nurodomos tiek darbo sutartyje, tiek ir sudarant atskirus susitarimus, kurie bus laikomi darbo sutarties dalimi.
Kada galima nukrypti nuo Darbo kodekso nuostatų sudarant darbo sutartį?
Darbo sutartyje, kurioje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, galima nukrypti nuo Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių. Tačiau visgi privaloma laikytis nuostatų, susijusių su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais.
Svarbiausia nukrypstant nuo Darbo kodekso, kad būtų darbo sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra.
Daugiau informacijos Mokymų klubo seminaruose – https://mokymuklubas.lt/seminarai/darbo-teises-mokymai-seminarai/
