Premijų mokėjimo tvarka: net dvi skirtingos situacijos - BizTools

Rekomenduojami seminarai


Premijų mokėjimo tvarka: net dvi skirtingos situacijos

Premijų mokėjimo tvarka: net dvi skirtingos situacijos

Baigiantis metams arba kitam laiko periodui (pavyzdžiui, ketvirčiui), kyla klausimų dėl darbuotojų skatinimo, todėl imame nagrinėti, kokia yra premijų mokėjimo tvarka. O kartais net kyla klausimų, ar darbdavys nėra įsipareigojęs mokėti premijas darbuotojams. Remiantis Darbo kodekso 142 str. yra galimi du premijavimo tikslai:

1) darbo sutarties, darbo apmokėjimo sistemos ar kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais, dydžiais ir tvarka atlyginti už darbuotojo darbą pagal darbo sutartį;

2) darbdavio iniciatyva paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus.

Premijų mokėjimo tvarka – du skirtingi atvejai

Taigi, skiriant premiją darbuotojui pagal pirmą tikslą, tai yra jei mokėjimas nustatytas tam tikrame dokumente, tokiu atveju premijos išmokėjimas yra darbdavio pareiga. Aišku, šiuo atveju premija išmokama, jei darbuotojas pasiekia lokaliniuose teisės aktuose ar darbo sutartyje (ar kitame dokumente) nustatytus tikslus, rezultatą. Todėl atitikus visas šias sąlygas darbuotojas turi teisę reikalauti, kad jam premija būtų išmokėta.

Antru atveju, kai premija išmokama, kad darbuotojas būtų paskatintas, tokios premijos darbuotojas reikalauti negali, o darbdavys turi tik teisę (bet ne pareigą) mokėti šią išmoką.

Jeigu premiją numatoma mokėti pagal pasiektus darbuotojo rezultatus, nutraukus darbo sutartį, darbdavys vis tiek turės pareigą išmokėti sutartą premijos dydį. Šiuo atveju Darbo kodeksas gina darbuotojo teises ir lūkestį gauti sulygtą atlygį už pasiektą rezultatą.

Grįžtant prie skatinamųjų premijų, kurių mokėjimas yra darbdavio diskrecija, jų nemokėjimas Darbo kodekse yra susietas su darbuotojų pareigų pažeidimu. Tarkime, jei darbdavys siekia paskatinti visą kolektyvą premijomis, tokiu atveju jis premijos gali neskirti pažeidimą padariusiam darbuotojui. Svarbu, kad šis darbuotojo pareigų pažeidimas būtų tinkamai dokumentuotas, o premijos neskyrimas būtų argumentuotas raštu.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jei nuolat, kas mėnesį yra mokama „skatinamoji“ premija, nenurodant, už ką ji mokama, ši premija gali būti pripažinta darbo užmokesčio dalimi. Todėl, nutraukus jos mokėjimą, darbuotojas įgyja teisę reikalauti sumokėti premiją, kaip darbo užmokesčio sudedamąją dalį. Pavyzdžiui, darbdavys išmokėdamas darbo užmokestį kas mėnesį paskiria 200 eurų premiją „už gerus darbo rezultatus“, nenurodydamas jokių kitų priežasčių. Tačiau vieną dieną nutraukia premijos mokėjimą ir išmoka tik darbo sutartyje sulygtą užmokestį. Tokiu atveju darbuotojas jau bus susidaręs lūkestį, kad premiją jis gauna kas mėnesį ir tai yra jo darbo užmokesčio dalis, todėl ir įgis teisę reikalauti šios dalies išmokėjimo iš darbdavio.

Apibendrinant pasakytina, kad visada reikia atkreipti dėmesį į tai, koks yra premijos mokėjimo tikslas – paskatinti ar atsiskaityti už pasiektus rezultatus. Tuomet, vadovaujantis Darbo kodekso 142 str., reikia nustatyti, kokios teisės ir pareigos kyla darbuotojui ir darbdaviui. Vadovaudamiesi šiomis nuostatomis ir viską tinkamai apsirašydami išvengsite ne tik galimų ginčų, tačiau ir niekam nereikalingų nesusipratimų.

Daugiau informacijos Mokymų klubo seminaruose – https://mokymuklubas.lt/seminarai/buhalteriniai-mokymai-seminarai/

Naujausi straipsniai

Naujausi straipsniai