Jau kelis kartus nagrinėjome mažosios bendrijos narių ir vadovų pajamų apmokestinimą, geriausius variantus ir kitus klausimus. Šiame straipsnyje aprašysime šių bendrijų pagrindinių pajamų rūšis ir, tikimės, padėsime pasirinkti Jums geriausią variantą. Arba tiesiog įvertinti tas pajamų rūšis, kurių galbūt savo įmonėje neturite ar apie jas visai nepagalvojote.
Kokias pajamas gali gauti mažosios bendrijos narys?
Mažųjų bendrijų nariai gali gauti įvairių rūšių pajamų, tačiau šio straipsnio tikslais kalbėsime apie tris rūšis – su darbo santykiais susijusias pajamas, pajamas kaip dividendus (iš pelno) ir pajamas pagal civilines sutartis.
Bendrijos nario pajamos, priskiriamos darbo santykiams
Mažųjų bendrijų nariai gali gauti pajamas iš bendrijos ir jas priskirti, deklaruoti ir apmokestinti kaip susijusias su darbo santykiais. Tuo tikslu šios pajamos deklaruojamos 02 kodu ir apmokestinamos taikant 20 arba 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Svarbiausia yra tai, kad nariui priskiriant pajamas susijusioms su darbo santykiais pajamoms, darbo sutartis tarp bendrijos ir nario nėra sudaroma. Pajamų priskyrimas atliekamas tik jas deklaruojant. Mažųjų bendrijų nariai gali pasirinkti, kokią gautų pajamų dalį skirti susijusioms su darbo santykiais pajamoms, o kokią dalį, pavyzdžiui, gautoms iš paskirstytojo pelno – dividendams.
Pajamos iš paskirstytojo pelno – dividendai
Dividendams priskiriamos pajamos deklaruojamos naudojant 26 kodą ir yra apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. Mokestis skaičiuojamas nuo pirmo euro ir jį sumokėti turi pats bendrijos narys už praėjusius metus iki kitų metų gegužės 1 d. Dividendų apmokestinimui netaikomas progresinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas, todėl visoms pajamoms, deklaruotoms kaip dividendai, taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. Tai vienas geriausių mokestinių režimų kalbant apie mažąsias bendrijas, bet vis tiek tai nėra geriausias, nes reikia nepamiršti, kad dividendai skaičiuojami nuo bendrijos pelno, kuris dar apmokestinamas ir pelno mokesčiu.
Pajamos iš civilinių sutarčių
Kaip ir rašėme ankstesniuose straipsniuose, bene geriausias apmokestinimo režimas gaunant pajamas iš mažosios bendrijos yra pajamos iš civilinių sutarčių. Pagal Mažųjų bendrijų įstatymą bendrijos narys gali sudaryti civilines sutartis su bendrija dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo. Negalima sudaryti tokių sutarčių, kurios savo esme būtų darbo sutartys ar kitu būdu maskuotų darbo santykius. Bendra pagal mažosios bendrijos nario su mažąja bendrija sudarytas civilines sutartis suteiktų paslaugų ir darbų suma negali viršyti šimto tūkstančių eurų per kalendorinius metus. Viršijanti nustatytą dydį suma yra laikoma mažosios bendrijos pelno paskirstymu arba lėšomis, skirtomis mažosios bendrijos narių asmeniniams poreikiams.
Reikalavimus atitinkančios pajamos pagal civilines sutartis, taip pat pajamos už bendrijos nario vadovavimo paslaugas apmokestinamos 15 arba 20 proc. (priklausomai nuo pajamų dydžio) gyventojų pajamų mokesčio tarifu.
Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad mažoji bendrija yra viena lanksčiausių verslo vykdymo formų, skirtų smulkiajam verslui. Kaip matome, lankstumas pasireiškia ne tik taikant mokesčius, tačiau ir pasirenkant įvairius atsiskaitymo būdus su mažųjų bendrijų nariais.
Daugiau informacijos Mokymų klubo seminaruose – https://mokymuklubas.lt/seminarai/buhalteriniai-mokymai-seminarai/
