Darbo laiko režimas – daugiau nei penki pasirinkimai - BizTools

Darbo laiko režimas – daugiau nei penki pasirinkimai

Darbo laiko režimas – daugiau nei penki pasirinkimai

Darbo kodeksas suteikia puikias galimybes darbdaviui ir darbuotojui pasirinkti tinkamiausią darbo laiko režimą, visiškai pritaikytą prie darbuotojo pareigų, poreikių ir norų. Kodekse nustatyti režimai leidžia pasirinkti pakankamai lankstų darbo grafiką, taip pat vienas su kitu kombinuoti kelis režimus. Bet pradėkime viską nuo pradžių. Darbo laiko režimas – darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių.

Darbo laiko režimas: kada kurį rinktis?

Darbo laiko režimą įmonėje nustato darbdavys. Skirtingi režimai gali būti nustatyti skirtingiems darbuotojams ar jų grupėms. Aišku, vienas režimas gali būti taikomas ir visiems įmonės darbuotojams. Kaip ir minėjome, keli režimai gali būti derinami tarpusavyje. Darbo kodeksas nustato net penkis darbo laiko režimus.

Pirmasis režimas yra naudojamas gana dažnai – tai nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus režimas. Pagal šią nuostatą darbo dienų ir darbo valandų skaičius darbuotojui per savaitę yra nekintantis. Pavyzdžiui, nustatytas darbo laikas nuo 8 iki 17 val. ar nuo 9 iki 18 val. ir t. t.

Antras nustatytas režimas, taip pat praktikoje naudojamas gana dažnai – tai suminė darbo laiko apskaita. Dirbant šiuo režimu darbo laikas yra skaičiuojamas per apskaitinį laikotarpį, kuris yra ne ilgesnis nei trys mėnesiai. Šis darbo laiko režimas patogiausias, kai yra sudėtinga planuoti darbuotojo darbo krūvį ir darbo laiką. Tačiau, taikant suminę darbo laiko apskaitą, atsiranda papildoma administracinė našta, kai tiksliai turi būti apskaitomas darbo laikas ir pagal tai skaičiuojamas darbo užmokestis bei viršvalandinis apmokėjimas ir kitos išmokos.

Trečias darbo laiko režimas leidžia su darbuotoju sutarti dėl lankstaus darbo grafiko. Tai reiškia, kad darbuotojas galės savarankiškai organizuoti savo darbo laiką. Žinoma, pirma būtina nusistatyti tam tikras taisykles, pavyzdžiui, kiek laiko darbuotojas turėtų būti darbo vietoje, kada atvykti į darbo vietą ir pan. Darbdaviai turėtų nepamiršti, kad nors ir nustatomas lankstus darbo grafikas, bendros taisyklės darbuotojui turi būti pateiktos.

Ketvirtas yra suskaidytos darbo dienos laiko režimas. Tai režimas, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė negu nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė. Vadinasi, šis režimas tinkamas tais atvejais, kai atliekant darbo funkcijas per darbo dieną reikia padaryti ilgą pertrauką. Pavyzdžiui, dirbama nuo 8 iki 12 val., tada pertrauka, o vėliau dirbama, pavyzdžiui, nuo 16 iki 20 val. Svarbu paminėti, kad tokie laiko intervalai gali būti nustatomi bet kuriuo paros metu. Svarbu nepažeisti reikalavimų, taikomų maksimaliam darbo ir minimaliam poilsio laikui.

Penktas darbo laiko režimas – individualus. Pagal šį darbo laiko režimą darbo laiko planavimas yra paliekamas darbuotojo valiai. Vadinasi, darbuotojas gali pats nuspręsti, kada pradėti darbą ir jį baigti. Svarbu nepažeisti reikalavimų, taikomų maksimaliam darbo ir minimaliam poilsio laikui.

Kaip jau minėjome, darbo laiko režimai gali būti derinami tarpusavyje. Tačiau tiek juos derinant tarpusavyje, tiek taikant vieną darbo laiko režimą būtina tiksliai apsirašyti visas darbo laiko normas ir pasirinkto režimo taikymo tvarką.

Daugiau informacijos Mokymų klubo seminaruose – https://mokymuklubas.lt/seminarai/buhalteriniai-mokymai-seminarai/

Naujausi straipsniai

Naujausi straipsniai