Darbo kodekso 41 str. reguliuojami ikisutartiniai santykiai darbo teisėje. Nors šis straipsnis atrodo labai abstraktus, jį pažeisti galima ne vietoje pasakytu žodžiu, padarytu veiksmu, atskleista informacija. Šis Darbo kodekso straipsnis nustato kelis aspektus – iki sudarydamos darbo sutartį, šalys turi laikytis lyčių lygybės, nediskriminavimo, sąžiningumo, sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo ir konfidencialios informacijos išsaugojimo pareigų. Pabandysime kiekvieną šių pareigų aptarti.
Ikisutartiniai santykiai darbo teisėje: pareigos, kurių turime laikytis
Kadangi Darbo kodekso 41 str. kalba apie ikisutartinius santykius, būtent apie tai, kaip elgtis šalims derinant sąlygas dėl priėmimo į darbą ir ko nedaryti pasirašant darbo sutartį, ir pakalbėsime. Pirmas ir turbūt vienas plačiausiai pritaikomų yra nediskriminavimo principas. Šio principo esmė, kad priimamas į darbą darbuotojas gali būti vertinamas tik pagal dalykines savo savybes ir savybes, kurios tiesiogiai susijusios su darbu. Darbuotojas negali būti diskriminuojamas dėl lyties, rasės, tautybės, tikėjimo ir pan. Pavyzdžiui, jei visos dalykinės savybės darbdaviui tiko, tačiau jau po darbo pokalbio paaiškėjo, kad darbuotojas priklauso tam tikrai politinei ar religinei organizacijai, toks faktas neturėtų būti pagrindas nesudaryti darbo sutarties.
Kitas plačiai suprantamas principas – sąžiningumas. Abi šalys turi elgtis sąžiningai viena kitos atžvilgiu ir gerbti viena kitos teises ir pareigas. Pagal šį principą šalys turi turėti galimybę įgyvendini ir apginti savo teisėtus interesus. Šis principas yra ypač svarbus ir saugo abiejų šalių interesus. Šios pareigos taikymo pavyzdys galėtų būti, kai, pavyzdžiui, darbuotojas atsisako kito garantuoto darbo pasiūlymo ir pasirenka darbdavio, su kuriuo derasi, siūlymą sudaryti darbo sutartį. Tačiau atėjus laikui sudaryti darbo santykius, darbdavys atsisako juos sudaryti. Taip padaroma tiek turtinė, tiek galimai ir neturtinė žala darbuotojui. Šią situaciją galime apversti ir atvirkščiai, kai nukentėtų darbdavys, kai potencialus darbuotojas atsisakytų sudaryti darbo sutartį, pavyzdžiui, skubiam projektui įgyvendinti.
Darbo kodeksas numato, kad ikisutartinių darbo santykių šalys turi atskleisti visą svarbią informaciją, reikalingą darbo sutarčiai sudaryti. Atitinkamai darbuotojas turi pateikti apie save svarbią ir darbo santykiams sudaryti reikalingą informaciją, tokią kaip išsilavinimas, įgytos kvalifikacinės kategorijos, sveikatos informacija, kiek ji susijusi su darbu. Darbdavys taip pat prieš sudarant darbo sutartį nurodo visą reikalingą informaciją, tokią kaip darbo sąlygos, darbo laikas, atlygis ir pan. Tokia informacija reikalinga, kad tiek darbuotojas, tiek darbdavys galėtų priimti pasvertą sprendimą pradėti darbo santykius.
Darbdaviui ir darbuotojui ikisutartiniuose santykiuose pateikiant informaciją būtina laikytis ir konfidencialumo pareigų. Kiekviena šalis įsipareigoja neatskleisti konfidencialios informacijos. Tačiau kad būtų šios pareigos laikomasi, svarbu yra tiksliai nusistatyti, ką kiekviena šalis laiko konfidencialia informacija.
Labai svarbu ikisutartiniuose darbo santykiuose laikytis šių pareigų, nes bet koks netinkamas jų taikymas gali sukelti nemažą žalą. Tiek turtinę, tiek ir neturtinę.
Daugiau informacijos Mokymų klubo seminaruose – https://mokymuklubas.lt/seminarai/darbo-teises-mokymai-seminarai/
