Nemokamos atostogos ir nemokamas laisvas laikas reglamentuojami Darbo kodekso 137 str. Ypač karantino laikotarpiu ir, aišku, kitais atvejais nemokamos atostogos kelia nemažai klausimų. Kada galima jas suteikti, kas gali / turi prašyti, ar galima priversti eiti nemokamų atostogų ir pan. Į šiuos klausimus ir pabandysime atsakyti.
Kada suteikiamos nemokamos atostogos?
Ilgesnės negu vienos darbo dienos nemokamos atostogos suteikiamos gavus darbuotojo prašymą, kuriame nurodoma priežastis ir atostogų trukmė. Darbo kodekso 137 str. 1 d. nurodytas sąrašas atvejų, kada darbdavys privalo suteikti darbuotojui nemokamas atostogas. Tai atvejai, kai darbuotojas augina vaiką iki keturiolikos metų, nemokamų atostogų prašo neįgalus darbuotojas, darbuotojas, siekiantis sudaryti santuoką, slaugantis artimąjį ir pan.
Darbo kodekse įvesta ir nemokamo laisvo laiko sąvoka. Darbo dienos (pamainos) metu (mažiau nei viena darbo diena) darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti.
Nemokamų atostogų ir nemokamo laisvo laiko ypatumai
Kaip jau minėta, nemokamos atostogos suteikiamos darbuotojo prašymu ar darbdavio ir darbuotojo abipusiu susitarimu darbuotojo naudai. Tačiau nemokamos atostogos darbdavio nėra niekaip apmokamos ar kompensuojamos. Darbo kodekse aiškiai nurodoma, kad darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas imtų nemokamas atostogas. Šis reikalavimas turi būti įgyvendinamas net ir tais atvejais, kai įmonėje nėra darbo, užsakymų, kai vykdomos prastovos ir pan.
Taigi nemokamos atostogos darbuotojui suteikiamos jo reikalavimu, kai darbuotojas asmeniniais tikslais negalės būti darbe ilgiau kaip vieną dieną. Jei nebuvimo darbe laikas trumpesnis nei viena darbo diena, pavyzdžiui, pusę darbo dienos, tada darbuotojui suteikiamas nemokamas laisvas laikas asmeniniams poreikiams tenkinti. Darbuotojas ir darbdavys šį nemokamą laisvą laiką „atidirbti“ gali perkelti į kitą darbo dieną. Tačiau šiuo atveju negali būti pažeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai. Vadinasi, jeigu perkeliamas laikas į kitą darbo dieną viršys maksimalų darbo laiką (su viršvalandžiais), tuomet darbo valandos turi būti paskirstomos per kelias darbo dienas ar pamainas.
Darbuotojas taip pat atleidžiamas nuo pareigos dirbti išsaugant jam darbo vietą, jeigu tai būtina visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti. Šiuo atveju darbdavys nėra įpareigotas mokėti darbuotojui darbo užmokesčio, o pats darbuotojas kompensacijos turėtų prašyti iš valstybės institucijų, kurių naudai atliekamos pareigos.
Daugiau informacijos Mokymų klubo seminaruose – https://mokymuklubas.lt/seminarai/darbo-teises-mokymai-seminarai/
