Darbo kodekso pakeitimai pakoregavo ir pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas į pareigas, reguliavimą. Valstybės ar savivaldybių įstaigose, įmonėse ar viešosiose įstaigose, į vadovaujančias ar specialistų pareigas paprastai rengiami konkursai. Pareigybių, dėl kurių organizuojami konkursai, sąrašą ir organizavimo tvarką įprastai nustato Vyriausybė.
Kada skelbiamas konkursas?
Konkursas organizuojamas siekiant parinkti darbuotoją į pareigas valstybės ir savivaldybių įmonėse. Taip pat valstybės, savivaldybių finansuojamose įstaigose bei viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė. Konkursai organizuojami minėtų organizacijų vadovams, pavaduotojams, struktūriniams vadovams, kitoms pareigybėms, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu.
Kas keitėsi?
Kai kuriose įstaigose konkursų specifiką nustato specialieji įstatymai – Muziejų įstatymas, Kultūros centrų įstatymas ir panašiai. Tiesa, šie įstatymai dažniausiai reglamentuoja įstaigų vadovų konkursus, tačiau ne kitų pareigybių konkursų tvarką. Todėl Darbo kodekso pakeitimais nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas neaptars pareigybių konkursų organizavimo tvarkos, tuomet ją reglamentuos Vyriausybė.
Kitas svarbus momentas, kad Darbo kodekse numatyta nauja galimybė sudaryti terminuotą darbo sutartį dar iki konkurso. Ši nuostata ypač aktuali minėtoms organizacijoms, nes nuo konkurso paskelbimo iki realios darbo sutarties sudarymo praeina nemažas laiko tarpas – 2-3 mėnesiai. Jei dėl kažkokių priežasčių skelbiamas pakartotinis konkursas, tai tas terminas gali būti dar ilgesnis.
Tokia susidariusi situacija gali apsunkinti organizacijos darbą, juolab kai kalbama apie viešąjį sektorių, kuris turi užtikrinti nepertraukiamą darbą ir paslaugų teikimą. Todėl darbo kodekse sudaroma galimybė priimti darbuotoją terminuotam darbui iki konkurso.
Daugiau informacijos Mokymų klubo seminaruose – https://mokymuklubas.lt/seminarai/darbo-teises-mokymai-seminarai/
