Darbdavys siekdamas apsisaugoti, kad buvę darbuotojai, pasinaudodami pas darbdavį įgyta informacija, nesąžiningai nekonkuruotų, gali sudaryti tam tikrus susitarimus dėl nekonkuravimo. Susitarimas dėl nekonkuravimo yra gana kompleksinis dokumentas, kuris turi būti tikslus ir aiškus, kad neliktų nesuprantamų dalykų tiek iš darbuotojo, tiek ir iš darbdavio pusės. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines Darbo kodekso nuostatas, kurios reguliuoja šiuos susitarimus.
Susitarimas dėl nekonkuravimo – bendros nuostatos
Darbdavio ir darbuotojo susitarimas dėl nekonkuravimo apsaugo darbdavį nuo nesąžiningos konkurencijos, dėl kurios gali atsirasti nemaža žala darbdaviui. Taip pat šis susitarimas įveda aiškumą darbuotojui, kokią informaciją jis gali naudoti perėjęs dirbti pas kitą darbdavį (buvusio darbdavio konkurentą) ar pradėjęs savarankišką konkuruojančią veiklą.
Reikia suprasti, kad vien darbuotojo perėjimas iš vieno darbdavio pas kitą konkuruojantį darbdavį nereiškia, kad darbuotojas pažeidė konkurencijos reikalavimus. Lygiai ta pati taisyklė taikoma ir darbuotojui pradėjus savarankišką konkuruojančią veiklą. Nesąžininga konkurencija bus tuomet, kai bus nustatyti nesąžiningi darbuotojo veiksmai ar sutartinis pažeidimas.
Susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl nekonkuravimo gali būti sudarytas tiek darbo sutartyje, tiek ir sudarant atskirą susitarimą dėl nekonkuravimo. Susitarime galima susitarti dėl to, kad darbuotojas nevykdys tam tikros veiklos pagal darbo sutartį ar kaip savarankiškai dirbantis asmuo, jei tokia veikla konkuruos su darbdaviu.
Su kuo galima sudaryti ir kaip kompensuojama?
Susitarimas dėl nekonkuravimo sudaromas su aukštesnės kvalifikacijos darbuotojais, kurie turi specifinių žinių, kurias galėtų panaudoti konkuruojant su darbdaviu. Darbdavys su darbuotoju taip pat gali susitarti ir dėl veiklos teritorijos, kurioje darbuotojas negalėtų konkuruoti su darbdaviu. Tarkime, jei darbdavys dirba tik Lietuvoje, tai uždrausti darbuotojui dirbti pas užsienio konkurentus galimai būtų neproporcinga.
Šis susitarimas gali būti sudaromas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar (ir) pasibaigus darbo sutarčiai. Pasibaigus darbo sutarčiai, šis susitarimas galioja ne ilgiau kaip dvejus metus po darbo sutarties pasibaigimo. Nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis – ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Kompensacija mokama kas mėnesį, kol galioja susitarimas.
Kaip matome iš nekonkuravimo susitarimo esmės – šis sudaromas darbdavio naudai. Todėl įrodyti visus darbuotojo nekonkuravimo susitarimo pažeidimus turėtų darbdavys. Darbo kodeksas numato, kad darbuotojui, padariusiam pažeidimą, kyla tam tikros sankcijos. Visų pirma jis turėtų nutraukti pažeidimą, grąžinti visas gautas kompensacijas ir atlyginti žalą, jei tokia padaryta.
Daugiau informacijos Mokymų klubo seminaruose – https://mokymuklubas.lt/seminarai/darbo-teises-mokymai-seminarai/
