2020 m. birželio 30 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius patvirtino naują Trūkstamų profesijų sąrašą. Šis sąrašas galios iki 2020 m. pabaigos. Sąrašas yra suskirstytas į tris sektorius: statybos, pramonės ir paslaugų. Kaip praktikoje atrodo trečiųjų šalių piliečių iš Trūkstamo profesijų sąrašo įdarbinimas Lietuvoje ir ką turi žinoti darbdavys, kad išvengtų gresiančių baudų?
Statybos sektoriuje trūksta betonuotojų, suvirintojų, metalo lakštų lenkėjų, mechanizatorių, elektrikų. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. II pusmetį statybų sektoriuje netrūksta mūrininkų, pastolių statytojų ir tinkuotojų. Pramonės sektoriuje trūksta suvirintojų, konstrukcijų montuotojų, šaltkalvių, mėsininkų, siuvėjų, audėjų, o paslaugų sektoriuje – trūksta tik tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų (C, CE kategorijos).
Trečiųjų šalių piliečių, patenkančių į Trūkstamų profesijų sąrašą, įdarbinimas Lietuvoje
Trečiųjų šalių piliečių, patenkančių į Trūkstamų profesijų sąrašą, įdarbinimo procedūra Lietuvoje yra paprastesnė: leidimų dirbti Lietuvoje jiems nereikia. Būtina gauti tik nacionalinę D vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu toks užsienietis dirba Lietuvoje ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų. Tuo atveju, jeigu užsieniečio profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, o užsienietis dirbs Lietuvoje trumpiau kaip 90 kalendorinių dienų, būdamas teisėtai Lietuvoje (turėdamas Šengeno C vizą ar bevizio režimo pagrindu), užsieniečiui nereikia nei leidimo dirbti, nei nacionalinės D vizos. Šiuo atveju darbdavys sudaro su tokiu užsieniečiu darbo sutartį, apdraudžia jį socialiniu draudimu ir praneša Užimtumo tarnybai.
Taigi, Lietuvos darbdaviui, ketinančiam įdarbinti, pavyzdžiui, betonuotoją iš Ukrainos lengviausiu keliu (be leidimo dirbti), būtina:
turėti įrodymų, kad darbdavys veiklą vykdo būtent statybų sektoriuje, o ne paslaugų sektoriuje (kitaip tariant, statybininko negalime įdarbinti įmonėje, kuri veiklą vykdo paslaugų, o ne statybų sektoriuje);
darbdavys turi patikrinti, kad kandidatas yra Lietuvoje teisėtai (pavyzdžiui, neišnaudojęs bevizio režimo dienų);
darbdavys turi patikrinti, kad darbuotojas-užsienietis turi kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (pavyzdžiui, diplomą, sertifikatą, kuriame nurodyta, jog užsienietis yra būtent betonuotojas, o ne bendrai – statybininkas).
Dažniausiai daromos darbdavių klaidos ir gresiančios baudos
Praktikoje labai dažnai pasitaiko atvejų, kai Lietuvos darbdaviai aukščiau nurodytų pareigų nevykdo: netikrina, ar užsienietis yra atvykęs į Lietuvą teisėtai, ar užsienietis yra įgijęs reikiamą kvalifikaciją, argumentuodami tuo, kad Migracijos įstaigai šių dokumentų teikti nereikia. Visiškai teisingai, Migracijos departamentui nei kvalifikacijos dokumentų, nei darbo patirties dokumentų teikti nereikia, nes ši pareiga įstatymu perkelta darbdaviui.
Būtent darbdavys privalo visuomet turėti ir reikalui esant tokius dokumentus pateikti. O kaip dažniausiai viskas vyksta praktikoje? Darbdavys įdarbina betonuotoją iš Ukrainos, galvodamas, kad jokių leidimų dirbti ir gyventi užsieniečiui nereikia (juk betonuotojai yra Trūkstamų profesijų sąraše) ir net netikrina, ar darbuotojas turi kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, tokių dokumentų nesaugo, o kai reikia gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (kai asmuo Lietuvoje ketina dirbti ilgiau kaip 90 dienų), paaiškėja, kad diplome nurodyta „statybininkas“ arba „tinkuotojas“, kas netinka leidimui laikinai gyventi gauti, arba, blogiausiu atveju, tokie dokumentai yra suklastojami. Klastotės atveju Migracijos departamentas leidimo laikinai gyventi atveju neišduoda, o paaiškėjus vėliau – panaikina išduotą leidimą laikinai gyventi – užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos, sistemoje SIS II pažymint, kad jis apskritai negali atvykti į Lietuvą ir į bet kurią ES valstybę, taip pat Šengeno valstybę net 3 metus. Be to, darbdaviui gali būti iškelta baudžiamoji byla.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 2 punktas taip pat numato, kad darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu darbdavys privalo saugoti dokumentų kopijas ir pateikti jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitai nurodytai institucijai jų reikalavimu.
Tuo atveju, jeigu darbdavys netikrina darbuotojo kvalifikacijos dokumentų ar darbo vietoje neturi jų kopijų, tai gali būti traktuojama kaip nelegalus darbas. Už nelegalų darbą numatyta bauda įmonei (nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį) bei administracinė atsakomybė įmonės vadovui (fiziniam asmeniui). Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu užsieniečiai atlieka darbus/teikia paslaugas kitų įmonių naudai, šiuos dokumentus privalo tikrinti ir priimančioji įmonė. Tuo atveju, jeigu priimančioji įmonė dokumentų, kaip ir pagrindinis darbdavys, nepatikrina, jai gresia subsidiari atsakomybė ir bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalį (nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, išskyrus atvejį, kai priimančioji įmonė pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti).
Straipsnį parengė Svetlana Naumčik, Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ asocijuotoji partnerė
Daugiau informacijos Mokymų klubo seminaruose – https://mokymuklubas.lt/seminarai/darbo-teises-mokymai-seminarai/