Buhalterinės apskaitos reforma: apskaitos dokumentai (pirma dalis) - BizTools

Buhalterinės apskaitos reforma: apskaitos dokumentai (pirma dalis)

Buhalterinės apskaitos reforma: apskaitos dokumentai (pirma dalis)

Atėjo laikas keisti kiek jau pasenusį Buhalterinės apskaitos įstatymą. Todėl valstybės institucijos parengė įstatymo projektus, kuriais pradedama buhalterinės apskaitos reforma. Pirmas ir svarbiausias iš projektų yra Buhalterinės apskaitos įstatymo išdėstymas nauja redakcija. Net pakeičiamas šio įstatymo pavadinimas į Finansinės apskaitos įstatymą.

Šis pavadinimo ir pačio įstatymo pakeitimas sieks įvesti platesnį buhalterinės apskaitos supratimą. Priimtas Finansinės apskaitos įstatymas įsigaliotų 2022 m. gegužės 1 d. Straipsnių cikle aptarsime visus reformos projektais įvedamus pakeitimus, o pradėsime nuo apskaitos dokumentų.

Buhalterinės apskaitos reforma: kaip reguliuosime apskaitos dokumentus

Pirma, kas yra siūloma įstatymo projektais – tai nustatyti, kad apskaitos dokumentais įforminti sandorius privalėtų gyventojai, vykdantys ekonominę veiklą, susijusią su nekilnojamuoju turtu ar finansinių priemonių sandoriais ir privalantys registruotis PVM mokėtojais.

Tačiau visais atvejais pagrindinis reformos tikslas bus skatinti sudaryti elektroninius apskaitos dokumentus, nes dabartinis Buhalterinės apskaitos įstatymas orientavosi pagrinde į popierinius dokumentus. Todėl naujame įstatyme siekiama pakeisti apskaitos dokumento sąvoką apskritai. Pavyzdžiui, apibrėžime žodis „rašytinis“, keičiamas į „tekstinis“, „dokumentas“ į „informacija“ ir pan.

Taigi įstatymo projekte numatoma, kad apskaitos dokumente bus pateikiama informacija, bet ne rekvizitai, todėl priimami ir atitinkami apskaitos dokumentų informacijos (rekvizitų) pakeitimai. Atsisakoma informacijos apie parašą ir pasirašantįjį asmenį. Parašo reikalavimas bus paliekamas tik apskaitos dokumentuose, kurie pagrindžia grynųjų pinigų operacijas. Taip pat, siekiant dokumentų informatyvumo, papildomai turės būti nurodoma apskaitos dokumento gavėjo informacija. Taip pateikiant informaciją, kam skirtas apskaitos dokumentas ir kokia jo paskirtis.

Apskaitos dokumento parengimas, teikimas

Tiek naujame įstatymo projekte, tiek ir dabar galiojančiame įstatyme, numatyta, kad apskaitos dokumentai parengiami ūkinės operacijos metu arba jai pasibaigus. Tačiau projekte numatyta, kad apskaitos dokumentai pateikiami gavėjui nedelsiant, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos (ne tik esant ilgalaikių paslaugų teikimui). Šia nuostata siekiama pagreitinti visą apskaitos procesą ir apskaitos dokumentų registravimą registruose.

Kai elektroninis apskaitos dokumentas bus teikiamas verslininkui, jis galės būti pateikiamas bet kokiomis pasirinktomis priemonėmis, kai yra išankstinis gavėjo sutikimas gauti elektroninius apskaitos dokumentus. Taikomas tas pats reguliavimas, kaip ir elektroninėms PVM sąskaitoms faktūroms.

Kartu Finansinės apskaitos įstatymo projektu numatoma ir pakeista apskaitos dokumentų klaidų taisymo tvarka. Iš principo klaidos apskaitos dokumentuose bus taisomos pagal vadovo nustatytą vidinę įmonės ar kitos organizacijos tvarką. Senoji tvarka būtų palikta tik pinigų apskaitos dokumentų klaidų taisymui.

Svarbu pabrėžti, kad buhalterinės apskaitos reforma dar tik svarstoma ir daug nuostatų iki priėmimo LR Seime gali pasikeisti, nors LR Vyriausybė šiai reformai jau pritarė. Tačiau bendriniai reformos principai – buhalterinės apskaitos supratimo plėtimas ir apskaitos skaitmeninimas turėtų išlikti.

Daugiau informacijos Mokymų klubo seminaruose – https://mokymuklubas.lt/seminarai/buhalteriniai-mokymai-seminarai/

Naujausi straipsniai

Naujausi straipsniai