Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių
- Personalas, Straipsniai
- 29 balandžio, 2021
Šiandienos situacija pasaulyje į viešumą ypač iškelia psichologinio smurto problemas. Psichologinis smurtas darbe pasireiškia nesutarimais, nuomonių išsiskyrimu, patyčiomis ir pan. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pranešė, kad tikrins organizacijas, kuriose didelė tikimybė pasireikšti psichologiniam smurtui, todėl įstaigos pagal pateiktą VDI informaciją pradės ar jau pradėjo ruoštis šiems patikrinimams. Tačiau iš esmės reiktų ne ruoštis patikrinimams, o
PLAČIAUTaip jau susiklostė, kad Darbo kodeksas rimčiau keistas nebuvo jau beveik penkerius metus. Tai vienas stabiliausių teisės aktų, kurio normų tikslinimas patikėtas daugiau teismų praktikai, darbo teisės ginčams ir patiems teisiniams santykiams. Tačiau paskutiniu metu šis kodeksas keičiamas vis dažniau ir šį kartą aptarsime planuojamus priimti pakeitimus. Taigi kokie bus Darbo kodekso pakeitimai 2022 m.?
PLAČIAUSeimas pradėdamas savo darbo sesijas pasitvirtina didžiulius sąrašus teisės aktų, kuriuos sieks priimti arba bent jau apsvarstyti. Ne išimtis ir Seimo pavasario sesija 2022 m. Tiesa, šį kartą neatrodo, kad įstatymus leidžianti institucija persistengė su naujais teisės aktais, neskaitant tų daugybės mokestinių lengvatinių pasiūlymų, kurie galimai spręstų infliacijos problemas, tačiau nekeistų sistemos iš esmės. Šiame
PLAČIAUDarbo kodeksas numato net keliolika darbo sutarties nutraukimo pagrindų, vienas iš kurių – 58 straipsnyje nustatytas darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Darbe susidaro aplinkybės, kai darbuotojas pažeidžia savo pareigas ir darbdavys tokiu atveju gali nutraukti darbo santykius be įspėjimo ir išeitinės kompensacijos mokėjimo. Nors pačiame kodekse normos išdėstytos gana aiškiai, praktikoje darbo
PLAČIAUDarbo kodekso 23 straipsnyje reglamentuojamas informacijos apie darbo santykių būklę teikimas. Darbdavys turi prievolę teikti informaciją apie įvairias darbo santykių situacijas ir jų būklę tiek valstybės institucijoms, tiek ir profsąjungoms, darbo taryboms ir kitiems darbuotojų atstovams. Institucijos vykdo valstybinę darbo sąlygų užtikrinimo kontrolę, o darbuotojų atstovai – labiau lokalinę kontrolę, kuri skirta darbo santykių savikontrolei
PLAČIAUĮmonės, kurios dėl savo veiklos specifikos negali užtikrinti darbuotojams pastovaus, standartinio darbo laiko bei suteikti įprasto poilsio laiko šeštadieniais ir sekmadieniais, turėtų rimtai apsvarstyti suminės darbo laiko apskaitos įvedimo galimybę. Suminė darbo laiko apskaita yra išties naudinga priemonė, įvedanti įmonėje lankstesnes darbo sąlygas ir apmokėjimą už darbo laiką. Įsakymas dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo
PLAČIAU